Ligoninės tyrimas parodė: mikrobų kiekis ant bekontakčių maišytuvų mažesnis nei ant svirtinių maišytuvų

2008 m. Šiaurės šalių vandens ir medžiagų tyrimų institutas atliko maišytuvų tyrimus, kad įvertintų naudojamų maišytuvų poveikį ligoninės higienai. Tyrimas buvo atliktas didelėje Suomijos universitetinėje ligoninėje, kurioje buvo palygintas tradicinis viensvirtis maišytuvas ir du skirtingi elektroniniai bekontakčiai maišytuvai. Nuo maišytuvų buvo paimti paviršiaus, vandens ir bioplėvelės (nuo maišytuvo aeratoriaus) mėginiai (1 pav.). Tyrimui atlikti buvo pasirinkti kuo panašesnėmis sąlygomis eksploatuojami maišytuvai, t.y.,  toje pačioje arba panašiose palatose esantys maišytuvai. Tyrimą finansavo Satakuntos regiono taryba ir Oras Ltd.

Buvo tiriami Oras Electra 6150G (naujas modelis), Oras Electra 6204 (senas modelis) ir Oras Safira 282 (viensvirtis modelis) maišytuvai. Pagal konstrukciją du elektroniniai maišytuvai skiriasi  šalto ir šilto vandens maišymo vieta; naujame modelyje (6150G) vanduo maišomas čiaupo dalyje, o senajame modelyje (6204) vanduo maišomas maždaug 50 cm prieš čiaupą.

Mėginiai buvo analizuojami vertinant mikrobiologinius parametrus, medžiagų koncentracijas, ir parametrus, nurodančius geriamojo vandens techninę kokybę. Mikrobiologiniai tyrimai apėmė Escherichia coli, Clostridium difficile, Pseudomonas aeruginosa, Klebsiella sp., koliforminių bakterijų, žarnyno enterokokų, Legionella spp., heterotrofinių bakterijų skaičiaus (HPC, kaip kultivuojamos mikrobinės biomasės rodiklis) ir adenozino trifosfato (ATP, kaip gyvybingos mikrobinės biomasės rodiklis) tyrimus. Visi taikyti tyrimo metodai atitiko tarptautinius ar nacionalinius standartus, arba buvo paskelbti mokslinėje literatūroje.

Ištyrus paviršiaus mėginius, paimtus nuo išorinių maišytuvų paviršių, buvo nustatyta, kad gyvybingos mikrobinės biomasės kiekis ant bekontakčių maišytuvų buvo mažesnis nei ant viensvirčių maišytuvų. Taigi, ant viensvirčių maišytuvų paviršiaus žmonių pėdsakų, t. y., nešvarumų, yra daugiau nei ant bekontakčių maišytuvų paviršiaus. Gauti rezultatai patvirtina, kad, vertinant paviršiaus higieną, bekontakčiai maišytuvai yra pranašesni už viensvirčius maišytuvus (2a ir 2b pav.).

Vandens iš čiaupų ir į ligoninės pastatą tiekiamo vandens mikrobiologinė ir cheminė kokybė buvo vienoda, todėl ligoninės vandens paskirstymo tinklas vandens kokybei įtakos neturėjo.

Atlikus (nuo aeratorių) paimtų bioplėvelės mėginių HPC ir ATP tyrimus, taip pat buvo gauti įdomūs rezultatai. Buvo nustatyta, kad ant naujojo modelio elektroninių maišytuvų aeratorių kultivuojamos ir gyvybingos mikrobinės biomasės kiekis buvo mažesnis.

Atskirų mikrobų rūšių buvo rasta itin mažai, arba nerasta išvis. Ženklaus skirtumo tarp maišytuvų tipo nenustatyta.

Panašūs naujojo modelio elektroninių maišytuvų (kuriuose vanduo maišomas čiaupo dalyje) mikrobiologinės kokybės rezultatai buvo pateikti ir kituose tarptautiniuose moksliniuose tyrimuose. Elektroniniai bekontakčiai maišytuvai palyginti su viensvirčiais maišytuvais pasižymi ženkliai geresne paviršiaus higiena, o vandens kokybe abu maišytuvų tipai nesiskiria. (Bédard ir kiti 2016, Charron ir kiti 2015).

Išvados

Mikrobinės biomasės ant bekontakčių elektroninių maišytuvų paviršiaus buvo rasta žymiai mažiau negu ant viensvirčių maišytuvų paviršiaus. Ant tiriamų paviršių aptikti mikrobai daugiausia buvo žmogiškosios kilmės, todėl tyrimų rezultatus galima panaudoti vertinant tinkamą rankų higieną.

Cheminės vandens sudėties skirtumų tarp skirtingų tipų maišytuvų nenustatyta, vandens sudėtis buvo vienoda.

Mikrobinės biomasės ant naujojo modelio elektroninių maišytuvų aeratorių kiekis buvo mažesnis, palyginti su senojo modelio elektroniniais arba viensvirčiais maišytuvais.

Vandens paskirstymo tinklo ir paviršių higieniškumas ligoninėje yra vienas iš svarbiausių dalykų, siekiant užkirsti kelią hospitalinėms infekcijoms. Elektroniniai bekontakčiai maišytuvai gali padėti pasiekti reikiamą higienos lygį.

dr. Riika Mäkinen, vyresnysis mokslo darbuotojas

Satakuntos Taikomųjų mokslų universitetas, WANDER Šiaurės šalių vandens ir medžiagų tyrimų institutas